Prieraišiosios tėvystės centro istorija


Prieraišiosios tėvystės centro istorija marga ir įvairi, kaip ir pats gyvenimas, todėl gali pasirodyti niekuo neišskirtinė. Ir vis dėlto norėtume supažindinti su jus su įvykiais, nutikusiais „iki“, nes ši istorija teisiogiai atskleidžia, kaip stipriai veikia prieraišumas, kaip tvirtai mezgasi ryšiai tarp nepažįstamų, tačiau panašias vertybes puoselėjančių, panašią pasaulėvoką ir pasaulėžiūrą turinčių, panašius tikslus keliančių žmonių.

Viskas prasidėjo prieš ketverius metus, o gal ir dar anksčiau Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centre, kur jaunų mamų iniciatyva buvo suburtas Mamų klubas, o pačios šios mamos, bendradarbės Rima ir Ingrida, pamažu gilindamos savo žinias joms asmeniškai svarbiose srityse, tokiose kaip žindymas ar nešiojimas, ieškodamos būdų, kaip spręsti joms ir jų artimiesiems kylančius klausimus ir iššūkius auginant vaikus, pradėjo siekti atrasti kažką, kas suteiktų tvirtesnį mokslinį (nes juk ne toks dažnas šiuolaikinis žmogus pasitiki ne mokslo, o intuicijos, prigimties balsu) pagrindą keliui, kuriuo eiti jas ragino širdis.

Žingsnis po žingsnio – ir prasidėjo: žindymo ir nešiojimo kursai, nešynių parodos ir keitimasis jomis, vis augantis ir didėjantis mamų klubas ir aktyviai tūkstančius pačių svarbiausių gyvenime klausimų – nuo medžiaginių vystyklų priežiūros iki vienišų mamų liūdesio – sprendžianti elektroninė mamų konferencija. O kur dar ekskursijos, išvykos, fotosesijos... (Apie jas daugiau taip pat sužinosite mūsų svetainės Kronikose).

Inga ir Vitalija susipažino Rimos vedamuose žindymo kursuose, paskui – taip pat pamažu pamažu – iš jų ir jų šeimų draugystės bei bendro rūpesčio tais pačiais klausimais ėmė ryškėti kelias, vedantis kažkur ta kryptimi, kur jau žingsniavo Rima ir Ingrida. Kelis mėnesius jų ir kitų kelių mamų iniciatyva Vilniaus mokytojų namuose (dėkojame jiems) vyko Vilniaus šeimų bendruomenės mamų susitikimai, šios bendruomenės vardu surengti ir keli įdomūs renginiai (Daugkartinių vystyklų turgelis ir Vystyklų dirbtuvėlės, Pasaulinės žindymo savaitės paminėjimas ir kt.). 

Po ilgų svartsymų ir debatų, kokia forma būtų palankiausia prieraišiosios tėvystės idėjoms plėtoti, buvo nutarta, kad be juridinio statuso ir tik iš privačios iniciatyvos mūsų gyvenamoje teisinėje biurokratinėje sistemoje eiti pasirinktu keliu yra gana sudėtinga, todėl reikia kažko, kas padėtų būti lanstesniems, judresniems, tvirtesniems ir atsakingesniems. Šitaip po vėlgi netrumpo šiokių ir anokių darbelių dirbimo laikotarpio 2010 m. vasaros pabaigoje buvo įregistruota viešoji įstaiga Prieraišiosios tėvystės centras. Prieraišiosios tėvystės teorija šioms keturioms jaunoms moterims, kaip ir jų bei daugeliui kitų šeimų, pateikė jei ne atsakymus, taip bent įrankius ir gaires, kaip tų atsakymų galima ieškoti sprendžiant kasdienius vaikų auginimo, tarpusavo santykių puoselėjimo, darnaus ryšio su pasauliu klausimus.

Na o kokia bus šio centro ateitis (mes tikimės – pati šviesiausia), kokios bus šio centro veiklos (mes tikimės – prasmingos ir naudingos), koks bus jo draugų, bendradarbių ir bendraminčių būrys (mes tikimės – gausus gausus), labai priklauso ir nuo jūsų. Todėl kviečiame jus į pasaulį žvelgti drąsiai, veikti aktyviai, neburbėti, rankų nesudėti, džiaugtis, pasitikėti vieniems kitais ir prisidėti prie mūsų. O mes savo ruožtu pažadame padaryti viską, kad Prieraišiosios tėvystės centras taptų tikra šeimoms ir pasauliui atvira, saugia, palankia erdve.

Na ir būtinai turime padėkoti visiems tiems, kurie per šiuos metus dalyvavo mūsų bendrose veiklos, dalijosi mintimis, patirtimi, širdies šiluma, augino vaikus, augalus ir save, kritikavo ir džiaugėsi, visiems, kurie buvo, yra ir, tikimės, bus! Ačiū jums, dideli ir maži mūsų džiaugsmai!

VšĮ Prieraišiosios tėvystės centras: