8 prieraišiosios tėvystės principai

Tarptautinė prieraišiosios tėvystės organizacija (Attachment Parenting International) pateikia 8 prieraišiosios tėvystės principus, kurie remiasi esminiais saugaus prieraišumo teorijos veiksniais: „jautrumu vaiko poreikiams“, „nuolatiniu ir jautriu atsaku“, „fiziniu ir emociniu buvimu šalia“. Šie principai gali būti suprantami kaip tikslai, kurių siekti skatinami tėvai. Jie yra tokie:

1. Pasirenkite nėštumui, gimdymui ir tėvystei. Kalbant apie nėštumą ir gimdymą, jiems svarbu būti tinkamai pasirengusiam ir emociškai, ir fiziškai, ir protu. Patartina kiek įmanoma daugiau sužinoti apie gimdymo ir sveikatos priežiūros galimybes savo aplinkoje, apie įprastą naujagimio priežiūrą, kaupti žinias apie vaiko raidos etapus, kad nekiltų nepagrįstų lūkesčių ir kad būtų sukurtos sąlygos veikti lanksčiai. Atsiminkime, kad pirmosios valandos ir dienos po gimdymo yra labai svarbios užsimegzti prieraišiam ryšiui tarp vaiko ir tėvų.

2. Maitinimas – su meile ir pagarba. Maitinimas krūtimi yra tinkamiausias būdas kūdikio mitybos ir emociniams poreikiams patenkinti. Kad žindymas būtų sėkmingas, svarbu išmokti atpažinti ženklus, kuriuos kūdikis rodo išalkęs ar norėdamas žįsti, ir patenkinti tuos poreikius. Tai yra pirmasis žingsnis kuriant pasitikėjimu grįstus santykius su vaiku. Žindymo metu išsiskiriantys hormonai – prolaktinas ir oksitocinas – stiprina intuityvią motinystę ir padeda moteriai labiau atsipalaiduoti ir pasitikėti savimi bei savo gebėjimu pasirūpinti naujagimiu.
Tačiau prieraišioji tėvystė kalba ne tik apie žindymą – prieraišumas gali būti formuojamas ir maitinant dirbtiniu maistu. Saugus ryšys kuriamas ir vaikui paaugus bei perėjus prie įprasto suaugusiųjų maisto. Svarbiausia, kalbant apie mitybą, – skatinti vaiką (o vėliau ir suaugusįjį) valgyti tik tada, kai jis yra alkanas, ir liautis valgyti pasisotinus, be to, valgant rinktis sveiką maistą ir formuoti sveikos mitybos įpročius.

3. Jautriai reaguokite į vaiką. Nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo akimirkų tėvai turi stengtis perprasti vaiko poreikius, t. y. juos teisingai suprasti ir į juos tinkamai reaguoti, taip mokydami vaiką pasitikėjimo ir atjautos. Pirmiausia reikia išmokti atpažinti, ką vaikas jums nori pasakyti, – ne tik garsų, verksmo, bet ir viso kūno kalba, – tada į jo išsakytą poreikį nuolat ir tinkamai reaguoti. Negalime tikėtis iš vaikų, kad jie patys nusiramins. Atpažinti ir valdyti savo emocijas vaikai mokosi iš mylinčių, ramių ir gebančių nuraminti, įsijaučiančių ir suprantančių tėvų.
Būkime jautrūs, kai vaikui skauda ar jis išgyvena stiprius jausmus, džiaukimės kartu su juo, kai jis džiaugiasi. Ir atsiminkime, kad verksmas yra prigimtinė vaiko kalba. Vaikai verkia ne todėl, kad nori manipuliuoti tėvais, o todėl, kad jaučiasi negerai ir kitaip to nemoka pasakyti. Kuo greičiau ir jautriau sureaguosime į vaiko verksmą, tuo geriau vaikas išmoks pasitikėti tėvais ir savo gebėjimu pasakyti, ko jam reikia.

4. Pasitelkite prisilietimą. Prisilietimas yra būtinas, kad būtų patenkintas vaiko fizinio kontakto, meilės ir šilumos, saugumo poreikis, kad vaikas jaustųsi skatinamas mokytis ir pažinti aplinką, o jo motorika (judesiai) vystytųsi optimaliai. Ypač efektyvus yra vadinamasis „oda prie odos“ kontaktas, patiriamas maitinant krūtimi, maudant, masažuojant, glostant, nešiojant vaiką ir pan.
Nešiojami vaikai mažiau nerimauja ir daugiau laiko praleidžia ramiai būdraudami ir pažindami aplinką, kurioje jie gyvena, o tėvams su tokiais kūdikiais tiesiog ramu ir smagu būti kartu. Kai vaikas yra šalia jūsų nuolatos, jūs turite galimybę jį pažinti, o vaikas išmoksta būti patenkintas ir pasitikėti tėvais. Apsikabinę, prisiglaudę, patapšnoję per petį, pasiritinėję ar imtynes pažaidę taip pat kuriame saugų ryšį su vyresniais vaikais.

5. Užtikrinkite saugų miegą – saugų ne tik fiziniu, bet ir emociniu požiūriu. Kūdikių ir vaikų poreikiai dieną ir naktį yra panašūs: jie gali būti alkani, jaustis vieniši, bijoti, jiems gali būti per karšta ar per šalta. Jie gali prabudinėti naktį dėl jų smegenyse ir kūnuose vykstančių sparčių raidos procesų (besikalančių dantukų, augimo šuolių, ligų) ar vien baisių sapnų. Kūdikių ir vaikų smegenys dar nėra tiek subrendusios, kad jie savarankiškai užmigtų ir išmiegotų visą naktį ramiai lyg suaugusieji. Todėl jiems pasiruošiant miegui ir paties miego metu labai reikia tėvų supratimo ir rūpesčio.
Dauguma vaikų geriausiai išsimiega miegodami kartu su tėvais vienoje lovoje arba šalia tėvų (lovelėje prie tėvų lovos). Toks miego būdas dirbantiems tėvams gali suteikti ypatingą progą ilgiau pabūti su savo vaiku ir juo geriausiai pasirūpinti. Tačiau kaip nėra vienodų vaikų, taip nėra ir vienos miegojimo taisyklės. Geriausia įvertinti visas galimybes ir rasti tokį sprendimą, kad visi šeimos nariai galėtų išsimiegoti.

6. Užtikrinkite nuolatinę ir meile pagrįstą priežiūrą. Kūdikiams ir vaikams reikia nuoseklaus, mylinčio ir jautriai į jo poreikius atsiliepiančio suaugusiojo, geriausiai – tėvų. Tai reiškia, kad jiems reikalingas jūsų ramus, geranoriškas, kasdienis buvimas šalia. Esant reikalui, jūs galite ieškoti jus pakeisti galinčio asmens, tačiau labai svarbu, kad jis gebėtų su vaiku užmegzti stiprų, prieraišų ryšį.

7. Pasitelkite pozityvų auklėjimą. Pozityvus auklėjimas padeda vaikui ugdyti sąžinės jausmą, paremtą jo vidine savikontrole ir atjauta kitiems. Prieraišiosios tėvystės kalba auklėjimas – tai empatija, meile ir pagarba pagrįstas ryšys tarp tėvų ir vaikų, kuriamas bendraujant ir kartu ieškant sprendimų.

8. Siekite asmeninio ir šeimos gyvenimo darnos, ieškokite ribų ir pusiausvyros. Įvertinkime ne tik vaiko, bet ir savo, kitų šeimos narių ir visos šeimos poreikius ir ieškokime būdų juos patenkinti taip, kad būtų tausojama ir mūsų, tėvų, psichinė ir emocinė savijauta. Todėl verta ieškoti paramos, kelti įgyvendinamus tikslus, išreikšti savo poreikius ir jausmus ir nebijoti pasakyti „ne“. Būkime kūrybingi, mėgaukimės tėvyste ir raskime laiko sau.

Prieraišiosios tėvystės centras šiuos principus laiko vertybiniu savo veiklos pagrindu ir pagal juos kuria bei orientuoja savo prioritetus. Kita vertus, suvokdami visų taisyklių ribotumą, kviečiame šiuos principus vertinti tik kaip įrankius, padedančius kiekvienu konkrečiu atveju ieškoti tinkamiausio ir unikalaus sprendimo – geriausio jūsų šeimai jūsų atveju. Būkime kantrūs ieškodami, atviri idėjoms ir  kūrybingi!

Prieraišioji tėvystė: